- praminti
- 1 pramìnti, pràmina, pramýnė tr.
1. R51, KII340 dažnai vaikščiojant padaryti (taką, kelią): Kelias pramintas SD371. Gelsvi lapai kloja taką, į kapus pramintą S.Nėr. Vaikai, eidami į mokyklą, jau pramýnė taką Lš. Kas pramýnė takelius pro rūtų darželius?! (d.) Gs. Pramyniau takelį per lygų laukelį (d.) Ds. Juodus takelius pramyniau, kolei mergelę privyliau KlvD11. Dar nepramýniau takelio, dar nepraminki vardelio JV159. Užaugs medeliai, mano sodinti, užžels takeliai, mano praminti LTR(Kp). Ne aš pramyniau pievos žolelę, ne aš pabaidžiau bėrus žirgelius BsO195. Ir kreivi (keliai) bus tiesiogiais ir nepraminti bus pramintais keliais Ch1Luk3,5. | prk.: Kitoms tautoms lengviau eiti į socializmą mūsų pramintu keliu (sov.) sp. | refl. tr.: Eitum taip be galo per šviesius pusnynus, pro kerus šarmotus taką prasimynus V.Myk-Put.
2. K kiaurai išminti: Toks sunkus žmogus ir grindis pramintų rš. Kad par jas (klimpstančias pievas) eitam su kupetoms šieno, tai turiam skubyties, šiaip mes pràminam o (ir) įsmunkam ligi papilvio StngŽ63. Nedaug palijo – eini i smėlį pramini Ign. | refl.: Eini per balą, kojos prasìmina pro samanas Rm.
3. refl. tvarte, kur ilgai nekreikta, stovint prašlapti (apie gyvulius): Kiaulės yra prasimýnusios, prašlapusios – gaus piemenė dyžos Šts. Prasimýnė arkliai – paveizėkiat kraiko Šts.
4. nuvarginti einant, parminti: Kojas pramini perdien beĩdamas Dbk.
5. refl. nusinešioti: Šitie kulnys niekad neprasimytų, neprasieitų Skr.
6. išminti, išlaužti šiek tiek (linų, kanapių): Pramýniau linų biškį J. | refl. tr.: Prasimìnkim nor dėl pirštinių linų Ds.
7. paaštrinti, ašmenis suploti: Nunešk kirvį kalvėn, tegul pràmina Ml. Nunešiau kirvį pramìnt Dglš.
◊ pro mìntuvus pramìnti privarginti: Pramýnė pro mìntuvus, pramangė tave Vn.\ minti; antminti; apminti; atminti; įminti; išminti; numinti; paminti; parminti; perminti; praminti; priminti; suminti; užminti
Dictionary of the Lithuanian Language.