praminti

praminti
1 pramìnti, pràmina, pramýnė tr. 1. R51, KII340 dažnai vaikščiojant padaryti (taką, kelią): Kelias pramintas SD371. Gelsvi lapai kloja taką, į kapus pramintą S.Nėr. Vaikai, eidami į mokyklą, jau pramýnė taką Lš. Kas pramýnė takelius pro rūtų darželius?! (d.) Gs. Pramyniau takelį per lygų laukelį (d.) Ds. Juodus takelius pramyniau, kolei mergelę privyliau KlvD11. Dar nepramýniau takelio, dar nepraminki vardelio JV159. Užaugs medeliai, mano sodinti, užžels takeliai, mano praminti LTR(Kp). Ne aš pramyniau pievos žolelę, ne aš pabaidžiau bėrus žirgelius BsO195. Ir kreivi (keliai) bus tiesiogiais ir nepraminti bus pramintais keliais Ch1Luk3,5. | prk.: Kitoms tautoms lengviau eiti į socializmą mūsų pramintu keliu (sov.) sp. | refl. tr.: Eitum taip be galo per šviesius pusnynus, pro kerus šarmotus taką prasimynus V.Myk-Put. 2. K kiaurai išminti: Toks sunkus žmogus ir grindis pramintų rš. Kad par jas (klimpstančias pievas) eitam su kupetoms šieno, tai turiam skubyties, šiaip mes pràminam o (ir) įsmunkam ligi papilvio StngŽ63. Nedaug palijo – eini i smėlį pramini Ign. | refl.: Eini per balą, kojos prasìmina pro samanas Rm. 3. refl. tvarte, kur ilgai nekreikta, stovint prašlapti (apie gyvulius): Kiaulės yra prasimýnusios, prašlapusios – gaus piemenė dyžos Šts. Prasimýnė arkliai – paveizėkiat kraiko Šts. 4. nuvarginti einant, parminti: Kojas pramini perdien beĩdamas Dbk. 5. refl. nusinešioti: Šitie kulnys niekad neprasimytų, neprasieitų Skr. 6. išminti, išlaužti šiek tiek (linų, kanapių): Pramýniau linų biškį J. | refl. tr.: Prasimìnkim nor dėl pirštinių linų Ds. 7. paaštrinti, ašmenis suploti: Nunešk kirvį kalvėn, tegul pràmina Ml. Nunešiau kirvį pramìnt Dglš.
◊ pro mìntuvus pramìnti privarginti: Pramýnė pro mìntuvus, pramangė tave Vn.
\ minti; antminti; apminti; atminti; įminti; išminti; numinti; paminti; parminti; perminti; praminti; priminti; suminti; užminti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • praminti — pramiñti 2 vksm. Pràminė jį̃ žmónės gudruoliù …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • praminti — 2 pramiñti, pràmena, pràminė 1. tr. SD172, Dv duoti vardą, pavadinti: Kūdikį kokiu vardu pramiñti KII85. Pramenu, vardą duomi R61. Ežerui vardą bus praminę sėliai K.Būg. Nuo to laiko tą pilį žmonės praminė Bliūdkalniu M.Valanč. Da nepraminkit …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • praminti — prami̇̀nti 1 vksm. Pramýniau takẽlį per lýgų laukẽlį …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pramintis — pramintìs sf. (3b) 1. BŽ445 išgalvotas vardas, pravardė: Iš pramintiẽs jį vadina Papšiu, ė jo tikra pavardė Gaidelis Ml. Pakulų prikištą zuikį dovanojęs kuniguo, dėl to ir pramintį gavęs pakulzuikis Ggr. Visokių praminčių yr po svietą, puikių… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pramintis — praminti̇̀s dkt …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pramintinis — pramintìnis, ė adj. (2) pramintas, išgalvotas, pravardinis: Žmonių ji buvo pravadinta pramintinè pavarde Švnč. Pašauk jį pramintiniù vardu Švnč …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antminti — 1 antmìnti, añtmina, antmynė (ž.) tr., intr. užminti, užsistoti ant ko: Kad jis jojo par šilelį, šilelis trinkėjo; kur antmynė akminelį, auksu pažibėjo D26. Antmynė žmoguo ant kojos Šv. minti; antminti; apminti; atminti; įminti; išminti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antminti — 2 antmiñti, añtmena, añtminė (ž.) tr. 1. atspėti, atminti: Žmonys spėjo vardus [ežero] visą dieną ir neañčminė ano vardo Žd. 2. užduoti spėti: Antmiñsi mįslę Tl. minti; antminti; atminti; įminti; išminti; numinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apminti — 1 apmìnti, àpmina, apmynė tr. 1. apmindžioti, kojomis apletenti: Kaip tiktai apmina žolę, paskui nebenori jos ėsti rš. Ožkos tiktai apmina pašarą B. Teapminiẽ dabar kiaulė tą kraiką Erž. Ko šita višta taip snaudžia? – Kitos vištos ją apmynė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptrinti — aptrìnti, àptrina, aptrynė tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ; MŽ, LL194 1. N kuo nors kiek patrinti, pabrūžinti: Aptrydavo su tuo akmenaičiu, ir neskaudėdavo smilkminiai Pgg. Karpą reik su silkės akimis aptrinti ir tas akis po ugnies pamesti, tad, sako,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”